Panikos priepuolių atsiradimo ypatybės, mechanizmai ir priežastys. Artėjančio priepuolio klinikinis vaizdas ir pagrindiniai jo įveikimo būdai. Pagrindiniai panikos priepuolių prevencijos metodai. Panikos sutrikimas yra sutrikimas, pasireiškiantis periodiniais priepuoliais, turinčiais autonominių ir psichologinių simptomų. Dar visai neseniai terminas „panikos priepuolis“išvis nebuvo vartojamas, o sutrikimas buvo įtrauktas į kraujagyslių distonijos nosologinį spektrą. Ši sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta Amerikos DSM-III psichikos ligų klasifikacijoje. Šiandien panikos sutrikimas yra įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją 10, peržiūrint kodą F 41.0.
Panikos priepuolių aprašymas ir vystymosi mechanizmas
Panikos priepuoliai (PA) yra ūmios būklės, kurios išsivysto per kelias minutes, o po to lėtai išnyksta. Tai lydi neuro-emociniai simptomai ir autonominiai sutrikimai.
Problemos aktualumas kyla dėl gana plačiai paplitusių panikos priepuolių tarp suaugusiųjų ir vaikų. Remiantis įvairiais statistiniais duomenimis, nuo 6% iki 8% gyventojų kenčia nuo tokių sutrikimų. Dauguma jų niekada nesikreipė pagalbos į gydytoją ir mokosi savarankiškai spręsti savo problemą.
Šis sutrikimas gali pasireikšti tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau statistika rodo, kad silpnoji lytis vis dar dažniau patiria tokią įtaką. Daugiau nei 75% panikos priepuolių turinčių žmonių yra moterys. Taip yra dėl daug didesnio emocinės būsenos nestabilumo, palyginti su vyrais.
Panikos priepuolių amžiaus diapazonas yra gana neaiškus. Nesvarbu, kokio amžiaus žmogus yra, jis gali išsivystyti į šį sutrikimą. Dažniausiai tai atsitinka nuo 20 iki 40 metų.
Kiekvienu atveju panikos priepuolis gali atsirasti dėl tam tikrų išorinių ar vidinių veiksnių įtakos. Visiškai nesvarbu, dėl kokios priežasties išpuolis įvyko, tolesnis jo vystymosi mechanizmas yra tas pats.
Nerimo ir panikos banga kyla vis aukščiau. Tam tikru momentu patirtis ima viršų, ir žmogus praktiškai negali savęs kontroliuoti. Tokiais momentais jam net sunku valdyti savo kūną. Emociniai veiksniai išprovokuoja autonominės nervų sistemos reakciją. Vyraujantis simpatinės dalies poveikis pagreitina širdies plakimą, padidina kraujospūdį. Tokiais momentais žmonės gali pateikti įvairių nusiskundimų, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus kūno individualių savybių.
Žmonių panikos priepuolių priežastys
Yra keletas teorijų apie panikos priepuolių priežastis. Dauguma Vakarų gydytojų laikosi nuomonės, kad biocheminių junginių pusiausvyra yra pagrindinis priepuolių vystymosi veiksnys. Kiekviena emocinė įtampa ir stresas gali sukelti neuromediatorių sudėties pokyčius. Šios medžiagos yra susijusios su nervinių impulsų perdavimu. Taip pat žinoma, kad jų koncentracijos pažeidimas išprovokuoja kai kurių psichikos simptomų vystymąsi. Svarbiausios biocheminės panikos priepuolių priežastys yra serotoninas, adrenalinas, dopaminas ir norepinefrinas. Jų pusiausvyra reguliuoja ne tik nuotaiką, bet ir kitas emocines žmogaus reakcijas.
Tačiau vien biocheminės panikos priepuolių kilmės teorijos laikyti teisinga neverta. Kiekvienas sveikas žmogus paprastai turi daug cheminių reakcijų, dalyvaujant šiems neurotransmiteriams. Ir tai jokiu būdu nesukelia emocinių priepuolių. Todėl reikia suprasti, kad yra ir kitų veiksnių, sukeliančių stiprų nerimą, lydimą baimės.
Taip pat didelę reikšmę turi asmens asmeninės savybės. Kiekvienas žmogus gali savaip reaguoti į aplinkinius įvykius, todėl tikimybė susirgti PA kiekvienam yra skirtinga. Asmenys, turintys nerimą keliantį ir įtartiną komponentą, sugeba susivokti nuo nulio ir sukurti problemų. Esant streso veiksniui, jie greitai suformuoja vegetacinę krizę.
Klaidinga nuomonė, kad panikos priepuolis gali išsivystyti kiekvienam pernelyg emocingam ar jautriam žmogui. Manoma, kad nerimo apraiškos gali pasireikšti net neapsiribojant konkrečiomis situacijomis.
Atsižvelgiant į jautrumą ir emocionalumą, kartais reikalingas tam tikras veiksnys, sukeliantis panikos baimės priepuolį. Tai gali kilti tiek iš išorinės aplinkos, tiek suformuoti paties žmogaus psichikos:
- Tarpasmeniniai konfliktai … Slegianti neišspręstos problemos atmosfera yra kliūtis daugumai jautrių ir emocingų žmonių. Dažnai konfliktinės situacijos tarp artimųjų sukelia galingą reakciją PA forma. Todėl turite stebėti savo santykius, stengtis jų neapsunkinti, kad nesusidarytumėte nereikalingų tokių panikos priepuolių atsiradimo veiksnių.
- Ūmus stresas … Nerviniai ir emociniai sukrėtimai, galintys išprovokuoti priepuolį, skiriasi beveik kiekvienam žmogui. Pavyzdžiui, vieniems giminaičio mirtis bus baisus smūgis, o kitiems menka nesėkmė darbe gali išprovokuoti dar rimtesnę streso reakciją. Taigi išorinis poveikis gali turėti neigiamos įtakos žmogaus psichikai, todėl būtina žinoti pagrindinius apsaugos nuo streso metodus.
- Endokrininės ligos … Daugelis somatinių endokrininių liaukų ligų gali išprovokuoti panikos sutrikimo vystymąsi. Hormonai, kuriuos gamina vidinės sekrecijos liaukos, sugeba kontroliuoti daugybę organizmo procesų, sutrikus jų veikimui, atsiras bendra grandininė reakcija. Pavyzdžiui, padidėjęs katecholaminų kiekis kraujyje gali sukelti simpato-antinksčių krizę. Tai pasireiškia panašiai kaip panikos priepuolis. Vadinasi, somatinės apraiškos išprovokuos psichinį atakos komponentą.
Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai
Panikos priepuolis pasireiškia kaip atskiras priepuolis, kuris greitai prasideda, atsiveria ir lėtai išnyksta. Vidutiniškai jo trukmė yra nuo 10 iki 15 minučių. Kurį laiką po PA galite jausti diskomfortą ir emocinio persisotinimo jausmą. Panikos sutrikimo diagnozė nustatoma esant specifiniams požymiams be matomų provokuojančių veiksnių. Tai yra, situacijose, kai pastebimi traukuliai, kurie nėra panašūs vienas į kitą, o tai gali skirtis. Sutrikimas susijęs su simptomų pasikartojimu, nepriklausomai nuo streso ar somatinių priežasčių.
Dažni kiekvieno panikos priepuolio požymiai:
- Stipri baimė ar diskomfortas;
- Staigus pasireiškimas;
- Jis užauga per kelias minutes ir trunka tiek pat;
- Iš toliau pateikto sąrašo yra bent 4 simptomai, tarp kurių bent vienas yra tarp pirmųjų penkių variantų.
Sutrikimo simptomai:
- Greitas širdies plakimas (daugiau nei 90 dūžių per minutę);
- Padidėjęs prakaitavimas;
- Galūnių drebulys;
- Burnos džiūvimo pojūtis;
- Sunkus kvėpavimas;
- Gumulėlio jausmas gerklėje, dusulys;
- Skausmas krūtinėje;
- Dispepsija;
- Galvos svaigimas;
- Orientavimosi erdvėje ir savyje praradimas (nepasitikėjimas savo veiksmais);
- Mirties baimė;
- Karščio pylimas ant veido;
- Šaltkrėtis;
- Pirštų galiukų dilgčiojimas.
Padidėję panikos priepuolio simptomai tam tikrose situacijose verčia žmogų nedelsiant palikti tą vietą ir ateityje tiesiog ją apeiti. Pavyzdžiui, jei išpuoliai įvyko skirtingu viešuoju transportu, jis stengsis juo nesinaudoti.
Be to, išpuolius galima stebėti, kai juos supa žmonės arba kai aplink nėra. Tokiu atveju žmogus arba vengs visuomenės, arba jam kils vienatvės baimė.
Žmonių panikos priepuolių gydymo ypatybės
Panikos priepuoliai yra gana pavojingi išpuoliai, kurie gali sukelti nepageidaujamų ir kartais mirtinų pasekmių. Todėl būtina žinoti, kaip gydyti panikos priepuolį ir sugebėti jį atremti dar prieš prasidedant ligai. Psichoterapeutai, psichologai ir psichiatrai dažnai padeda atlikti šią sunkią užduotį. Nenuvertinkite specialisto vaidmens kovojant su tikra liga, keliančia grėsmę žmogaus gyvenimo kokybei.
Meditacija
Šis psichikos atsipalaidavimo būdas žmonėms buvo žinomas jau seniai. Visa ezoterinė terminija ir sąvokos yra klaidingai sumaišytos su ja, nes meditacija nereiškia jokių konkrečių paaiškinimų.
Naudodami šį metodą galite sumažinti jautrumą stresinėms situacijoms, padidinti atsparumą emociniam stresui. Taigi žmogus išmoksta teisingai reaguoti į įvykius ir užkirsti kelią panikos priepuolių vystymuisi.
Meditacija yra pasyvios vidinės kovos forma, atitraukianti protą nuo didėjančio nerimo ir baimės. Asmenybė bando atsispirti tam, kas yra, ir pati bando sukurti reagavimo į išorinį ar vidinį įtakos veiksnį schemą. Daugelis psichoterapinių metodų yra orientuoti į tuos pačius principus kaip ir meditacijos praktika. Pagrindinis jų tikslas yra išmokyti jus atsipalaiduoti, paleisti savo baimes ir neleisti jiems įgyti pranašumo.
Meditacija toli gražu nežada greito atsigavimo ir rezultatų matomumo, tačiau ilgalaikės teigiamos prognozės garantuotos. Apčiuopiamas panikos priepuolių pokytis bus pastebimas po kelių šios praktikos mėnesių. Su jo pagalba jūs galite atsikratyti artėjančios panikos priepuolio ir užkirsti kelią tokiems išpuoliams.
Atsikratyti žalingų įpročių
Naikinantis narkotinių medžiagų, alkoholio ir nikotino poveikis organizmui tik prisideda prie simptomų pablogėjimo. Daugelis žmonių bando numalšinti savo paniką gėrimo pagalba, tačiau tai retai pavyksta. Norėdami sušvelninti priepuolį, turite gerti per daug, o tai sukelia blogą sveikatą ir nėra verta.
Žmonėms, sergantiems panikos sutrikimu, padidėja priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar cigarečių rizika. Kadangi jie yra labiau linkę į išorės įtaką, blogi įpročiai gali su jais suvaidinti blogą pokštą.
Yra teorija, kad nikotinas gali būti naudojamas priepuoliui pristabdyti ar nutraukti, o rūkymas sukelia ramybę panikos priepuolio metu. Tiesą sakant, tai tiesiog sieja kūną su priklausomybe ne tik nuo baimių, bet ir nuo cigarečių.
Sportas
Pratimai gryname ore turi bendrą stiprinantį poveikį žmogaus organizmui. Raumenų apkrova gali atitraukti dėmesį nuo nuolatinių minčių ir užimti protą kažkuo kitu. Emocinį stresą taip pat galima lengvai pašalinti sportuojant.
Sportas ne tik stiprina kūno fizines galimybes, bet ir skatina ramesnę reakciją. Dėl to sumažėja panikos priepuolio sunkumas.
Be to, sportuodami galite padidinti atsparumą imuninėms ligoms. Rytiniai pratimai gali suteikti jums reikiamą energijos dozę, kurios pakaks visai dienai.
Grynas oras naudingas smegenims prisotinti deguonimi ir užkirsti kelią hiperkapnijai (padidėjusiam anglies dioksido kiekiui kraujyje).
Dienos režimas
Siekiant sumažinti PA intensyvumą ir dažnumą, kartais bus naudinga normalizuoti savo tvarkaraštį, poilsį ir darbo režimą. Dirginimas ir nerimo jausmas gali sukelti miego trūkumą. Kokybiškas miegas gali atkurti nervų sistemos funkcijas ir sumažinti vegetacines panikos priepuolių apraiškas.
Per didelis darbas išeikvoja kūno jėgas, o kartu ir silpnėja atsparumas emociniam stresui. Todėl tiems, kurie nežino, kaip susidoroti su panikos priepuoliu ir nuo ko pradėti, pirmiausia reikia koreguoti savo režimą.
Subalansuota mityba
Aukštos kokybės subalansuotas maistas garantuoja teigiamą požiūrį ir tinkamą viso organizmo funkcionavimą. Nervų ląstelės yra jautriausios energijos badui, be to, joms taip pat reikia tam tikrų maistinių medžiagų iš maisto.
Svarbų vaidmenį atlieka esminių amino rūgščių, vitaminų kompleksų, kurie yra svarbūs normaliam visų organų ir sistemų funkcionavimui, suvartojimas. Jei žmogus patiria energijos alkį, tada dirginimas, nerimas, nerimas ir daugybė vegetatyvinių simptomų yra tik pirmieji homeostazės sutrikimų požymiai.
Farmakologinė terapija
Naudojant vaistų terapiją panikos priepuoliams gydyti, reikia prisiminti, kad tai toli gražu nėra panacėja nuo visų priepuolių. Išgydyti šį sutrikimą neįmanoma tik vaistais. Be to, piktnaudžiavimas farmakologiniais preparatais turi keletą reikšmingų trūkumų. Pirma, juos reikia vartoti tik atakos metu. Naudojant vaistų terapiją labai sunku suvaldyti ir išvengti panikos baimių. Antra, kai kurie iš jų sukelia priklausomybę ilgą laiką vartojant ir be jų priepuolių dažnis gali padidėti. Štai kodėl farmakologinius vaistus reikia vartoti tik gydytojui rekomendavus. Panikos priepuoliams gydyti dažniausiai naudojama raminamųjų grupė. Šie vaistai turi greitą poveikį ir yra naudojami vienkartiniam nerimo priepuolio palengvinimui. Jei reikia vartoti farmakologinius preparatus ilgą laiką, raminamųjų vaistų grupei neturėtų būti teikiama pirmenybė.
Ilgalaikiam panikos nerimo gydymui dažniau vartojami antidepresantų grupės vaistai, kurie neturi stimuliuojančio poveikio žmogaus organizmui. Skirtingai nuo raminamųjų, jie neturi tiesioginio poveikio, tačiau jie gali sumažinti traukulių intensyvumą ir dažnumą, jei jie ilgai gydomi.
Kaip atsikratyti panikos priepuolių - žiūrėkite vaizdo įrašą:
[media = https://www.youtube.com/watch? v = xF5iaWAknbM] Panikos priepuolis, nepaisant tokių nemalonių išorinių apraiškų, gana lengvai pašalinamas, jei į gydymą žiūrima rimtai. Reikėtų suprasti, kad ši liga gali būti ne tik dirglumo ar emocionalumo požymis, bet ir visas sutrikimas.
